Pirmajame susitikime su architektu komunikacija yra itin svarbi – juk mėginate abstraktų vaizdinį savo galvoje paversti projektu ant popieriaus ar kompiuteryje, o vėliau – realiu namu.
Renkantis namo viziją reikėtų įvertinti tiek eksterjerą, tiek vidines erdves – pagalvokite, kiek kambarių norėsite turėti, kiek žmonių gyvens name žvelgiant į ateitį. Apmąstykite savo išorės ir vidaus erdvių poreikius, kaip bus naudojamos konkrečios patalpos, kokie jūsų pomėgiai ir ar jie turėtų užimti svarbią vietą name. Taip pat apsvarstykite, ar norėsite visiškai atsitverti nuo kaimyninių sklypų, ar kai kuriose patalpose norėsite plačių langų per visą sieną, ar planuojate auginti gyvūnus, ir į kurią pusę turėtų būti nukreipti miegamojo langai.
Architektas gali užduoti daugybę klausimų apie jūsų gyvenimo būdą – tai padės jam geriau suprasti jūsų poreikius. Nebijokite klausti, jei nesuprantate tam tikrų terminų ar procesų.
Kai kurie klientai į susitikimą atsineša jau savo pačių nubraižytą pastato vidaus planą. Tačiau svarbu suprasti, kad architekto pasiūlymai dažnai būna geriau apgalvoti – verta į juos įsiklausyti. Tokiuose klientų planuose dažnai pasitaiko funkcinių klaidų, kurių patiems sunku įvertinti neturint reikiamų žinių.
„Esu pastebėjęs, kad dažniausiai atsineštame plane trūksta logiško ryšio tarp patalpų. Namas nėra suskirstytas į zonas. Užsakovui gali atrodyti, kad viskas gražu, tačiau patogiausia, kai namas turi atskiras gyvenamąją, miegamąją, ūkinę, poilsio ir darbo zonas. Kartais pasitaiko, kad vonia suplanuota taip, jog norint nusiprausti prieš miegą, reikia pereiti visą gyvenamąją zoną. Tai – nepraktiška. Kambarių dydžius žmonės dažniausiai apskaičiuoja gana tiksliai, atsižvelgdami į gyventojų skaičių ir biudžetą, bet vis tiek pasitaiko disproporcijų – pavyzdžiui, itin maži miegamieji ir neproporcingai didelė svetainė. Jei siekiama didelio bendro kambario – puiku, tačiau kartais matyti, kad kitos patalpos dėl to per daug nukenčia.“
Kai kurie klientai atsineša katalogus ar nuotraukas su jau įgyvendintais projektais. Rodant tam tikras detales nuotraukose ir paaiškinant, kas patinka, architektui tampa aiškiau jūsų skonis, stilius ir prioritetai.
Projektas
Jei grunto tyrimai nerodo poreikio sudėtingiems pamatams – pigiausias variantas būtų vieno aukšto namas su negyvenama mansarda, vienšlaičiu arba dvišlaičiu stogu.
Jei esate apriboti sklypo užstatymo plotu – rinkitės dviaukštį namą su vienšlaičiu ar dvišlaičiu stogu.
Brangiausias ir sudėtingiausias variantas – namas su daug šlaitų turinčiu stogu ir gyvenama mansarda. Tokios konstrukcijos reikalauja sudėtingesnio apšiltinimo bei sandarinimo, o tai didina išlaidas.
Pamatai
Pamatai „suvalgo“ nemažą dalį statybų biudžeto, todėl labai svarbu:
-
būtinai atlikti grunto tyrimus, kad žinotumėte, kokio tipo ir gylio pamatų reikės;
-
vengti nemalonių netikėtumų – nestabilaus grunto, aukštų gruntinių vandenų, šlaitinio reljefo;
-
žinoti, kad tokie veiksniai stipriai padidina darbų kainą.
Pasaulio šalys, reljefas ir kiti faktoriai
Labai svarbu atsižvelgti į:
-
sklypo padėtį pasaulio šalių atžvilgiu (šiaurė, pietūs, rytai, vakarai),
-
vyraujančių vėjų kryptį,
-
įvažiavimo vietą,
-
užstatymo zoną,
-
vaizdus iš sklypo (į upę, mišką, miestą ir pan.).
Taip pat svarbūs papildomi faktoriai: triukšminga gatvė, aukšti gretimi pastatai, kalvotas reljefas ar kita specifika. Todėl nėra universalaus plano, kuris tiktų visiems – tipiniai projektai retai būna optimalūs.
Šiaurinėje namo pusėje bus nuolatinis šešėlis – čia vengtina įrengti gyvenamuosius kambarius ar dėti didelius langus. Geriausia, kad kuo daugiau langų būtų pietinėje pusėje – tai padeda taupyti šildymo išlaidas.
Langai turėtų būti sandarūs, izoliuoti nuo triukšmo, o vasaros metu apsaugoti nuo perkaitimo markizėmis ar žaliuzėmis.
Reikalinga konsultacija? Susisiekite su mumis
